Keisti dalykai vyksta pakeitus gyvenamąją vietą. Pirma pamačiau merginos, kuri man buvo artima, atvaizdą vieno žinomo lietuvių menininko fotografijų albume. Užvakar pamačiau internetinėje Vilniaus architektūrinio paveldo duomenų bazėje namo ir jo vidinio kiemo, kuriame dabar gyvenu, nuotraukas, kuriose mano buto langai (tiksliau, juos uždengiančios senos langinės) ir fasadas atrodo taip, lyg niekas ten negyveno mažiausiai šešiasdešimt metų (nors fotografuota tikriausiai prieš keletą metų). Dabar kiemas ir suremontuotas fasadas su naujais langais atrodo visai kitaip. Ironiška ir tai, kad tą kiemą, kuriame dabar gyvenu, prieš du metus matydavau pro trečiame aukšte esančio buto, kuriame anuomet gyveno minėta mergina, langą. Bet kalbėsiu ne apie seną meilės istoriją, o apie keistus pojūčius, kuriuos sukėlė mano žvilgsnio susidūrimas su šiais atvaizdais — tiek merginos, tiek vidinio kiemo. Mano žvilgsnis ir yra tai, kas susieja šiuos elementus į vieną visumą, kurios centras yra tam tikri mano paties instinktai. Skaityti toliau →