Apie fotoalbumus ir virtualybę

Gero savaitraščio „Atgimimas“ autorė Daiva Simanavičiūtė parašė tekstą apie nuotraukas senuose šeimos albumuose ir virtualiose galerijose (bei skirtingą jų vietą mūsų sąmonėje). Šiame straipsnyje rasite ir kelis mano komentarus šia tema.

Seni šeimos albumai ir virtualios nuotraukos – tai ne tik žingsnis modernybės link, bet ir persikėlimas iš privačios erdvės į viešo vaizdų pasaulio šabakštyną. Vaizdų kultūra keičia mūsų matymą.

Praeityje tokie populiarūs šeimos albumai, atrodo, po truputį nyksta, ir vis dažniau masiškai yra tiražuojami virtualūs nuotraukų dienoraščiai. Vaizdiniai elementai yra vis reikšmingesni, aplinkinis pasaulis yra išoriškai vis labiau struktūruojamas, daiktų daugėja, o ir santykis su jais kinta.

Pilnas tekstas čią

Stebėjimosi manifestas

Praėjusią savaitę Vilniaus viešoje erdvėje pasirodė naujas kasmėnesinis kultūrinis leidinys pavadinimu „370“. Jame galite rasti ir mano rubriką „Kasdienybės anomalijos“.

Štai kaip „370“ yra pristatomas publikai:

—————————————————————-

Pirmojo „370“ numerio viršelis

„370“ – naujas nemokamas laikraštinio formato leidinys Vilniuje, užimsiantis šiuo metu apleistą šiuolaikinės kultūros, kritiško mąstymo, naujų jaunų kūrėjų ir diskotekų aktualijų nišą spaudoje.

Laikraštis bus platinamas nemokamai su „Vilniaus diena“ ir atskirai. Leidinys pasirodys kas mėnesį Vilniaus mieste.

„370“ skirtas skaityti ir geriausia nuosekliai. Laikraštis – tai labiau serialas nei filmo seansas, į kurį pavėlavęs valandą dažnai turinio pilnai ir nesuprasi, – trumpai leidinį pristato jo redaktorė Inga Norke, – taip pat tai mūsų tautos dialogas su savimi. Nuo šios minties prasidėjo „370“ kūrimo idėja – skirtingų lietuvių, gyvenančių ne tik Vilniuje, bet ir Paryžiuje, Londone, Berlyne ir t.t., patirtys bei komentarai mums aktualiomis temomis. Taip pat „370“ suteiks viešumo galimybę jauniems kūrėjams bei dėmesio vertiems renginiams“.

—————————————————————-

Maloniai sutikus redaktorei, publikuoju savo pirmą tekstą, parašytą „370“, čia:

Palapinių miestelio epas

Bandysim su Tomu Čiučeliu sudalyvauti labai įdomioje konferencijoje Once Upon a Place: Haunted Houses and Imaginary Cities Lisabonoje, todėl nusiuntėm organizatoriams savo potencialaus pranešimo/teksto santrauką, kurioje trumpai apibrėžiame mūsų įkurto įsivaizduojamo palapinių miestelio (jo nuolat evoliucionuojančios materializacijos yra čia ir čia – nors tikiuosi, kad ir taip jau esat reguliarūs šių vietų svečiai) reikšmę patiems sau. Nusprendžiau, kad gal ir jums bus įdomu, kaip mes matome miestelio priešistorę, dabartį ir ateitį, todėl publikuoju santrauką (anglų kalba) ir čia.

Knyga in progress

„Dabar visi rašytojai.“ – pasakė toks epizodinis filmo „Aš žingsniuoju per Maskvą“ personažas, pradėdamas savo ilgą tiradą apie literatūros meną. O užbaigdamas ją pasakė: „Aš va dabar romaną rašau…“

Aš galėčiau pakartoti pastarąją jo frazę, nes irgi rašau romaną. Arba mikro-romaną. Bet kuriuo atveju, tai bus nemažas prozos gabalas. Kiek gi galima rašyti vien esė ir recenzijas?

Taigi, pagalvojau, kad įmesiu čia trumpą fragmentėlį iš to, kas jau parašyta. Ir kad jums intriga būtų, ir kad man būtų lengviau rašyti toliau (jei jau apsiskelbiau, turiu parašyt iki galo).

Paskaita „Nebereikalingi kūnai“

Trečiadienį, kovo 3 d., su draugu ir nuolatiniu bendraautoriumi Tomu Čiučeliu skaitysime Vilniuje („ARTotekoje“, A. Strazdelio g. 1, prie Barbakano ir „Tamstos“) paskaitą „Nebereikalingi kūnai“.

Išsamus paskaitos anonsas ir visos papildomos detalės čia.

Labai kviečiu visus aktualiosios kultūros kritikai atvirus „Taboro“ skaitytojus :) Susimatysim!

—————————————————–

Papildymas: jau įvykusios paskaitos įrašas.

Gilyn į bendrijas

Tęsdami bendrumo ir bendrijų temą, kuri mums pastaruoju metu yra viena aktualiausių, parašėme su Tomu Čiučeliu naują tekstą portalui „Artnews.lt“. Greit bus ir antra dalis!

Gyvenimas kaip kine

Po ilgokos pertraukos pagaliau parašiau naują parodos recenziją. Tikiuosi, per tą laiką nepraradau įgūdžių. Šįkart tai paroda „ARTscape: Italija“ galerijoje „Vartai“, pristatanti italų Rä di Martino bei Gianluca ir Massimiliano De Serio ir lietuvio Ugniaus Gelgudos darbus.

Ar Klaipėda sugrįš į mūsų žemėlapį?

Šį penktadienį Klaipėdoje, Parodų rūmuose, atsidaro iš Klaipėdos kilusių ir Klaipėdoje gyvenančių menininkų (nors galbūt pastarųjų ir nebus) paroda simbolišku pavadinimu „Sukurta Klaipėdoje?“. Ta proga parašiau gan asmenišką tekstą parodos katalogui, kuris bus pristatomas kažkada gruodžio viduryje (žadama ir diskusija su paroda susijusiomis temomis). Kadangi parodų katalogai nėra labai masinė „informacijos priemonė“, o platesnio rezonanso visgi norisi, publikuoju šį tekstą čia. Labai norisi tikėtis, kad parodos kuratoriai „užkabins“ problemas, apie kurias rašau (na, vienas iš jų yra Gytis Skudžinskas, kuriam vietos ir tapatybės klausimai yra svarbūs, todėl vilties yra).