Archyvas pagal atvaizdas

Internetas kaip keistenybių kabinetas

Posted in tekstai kitur with tags , , , , , on gegužės 20, 2011 by Jurij Dobriakov

Sveiki! Vėl rašau po tylos pertraukos. Tiesa, tuo metu, kai tyliu čia, esu aktyvus kitur, taip kad nesu visai beviltiškas. Kažkaip reikia prisiverst rašyt dažniau.

O tuo tarpu paskaitykit mano naujausią tekstą, kuriame susisteminau susikaupusias mintis apie atvaizdus internete, kurie neaišku kaip ir iš kur ten pateko: Paaiškink šį atvaizdą: internetas kaip keistenybių kabinetas

Apie fotoalbumus ir virtualybę

Posted in tekstai kitur with tags , , , , , , , on vasario 16, 2011 by Jurij Dobriakov

Gero savaitraščio „Atgimimas“ autorė Daiva Simanavičiūtė parašė tekstą apie nuotraukas senuose šeimos albumuose ir virtualiose galerijose (bei skirtingą jų vietą mūsų sąmonėje). Šiame straipsnyje rasite ir kelis mano komentarus šia tema.

Seni šeimos albumai ir virtualios nuotraukos – tai ne tik žingsnis modernybės link, bet ir persikėlimas iš privačios erdvės į viešo vaizdų pasaulio šabakštyną. Vaizdų kultūra keičia mūsų matymą.

Praeityje tokie populiarūs šeimos albumai, atrodo, po truputį nyksta, ir vis dažniau masiškai yra tiražuojami virtualūs nuotraukų dienoraščiai. Vaizdiniai elementai yra vis reikšmingesni, aplinkinis pasaulis yra išoriškai vis labiau struktūruojamas, daiktų daugėja, o ir santykis su jais kinta.

Pilnas tekstas čią

Fotografinis pavydas ir žvilgsnio savininkiškumas

Posted in nesavalaikės įžvalgos with tags , , on lapkričio 13, 2009 by Jurij Dobriakov

Keisti dalykai vyksta pakeitus gyvenamąją vietą. Pirma pamačiau merginos, kuri man buvo artima, atvaizdą vieno žinomo lietuvių menininko fotografijų albume. Užvakar pamačiau internetinėje Vilniaus architektūrinio paveldo duomenų bazėje namo ir jo vidinio kiemo, kuriame dabar gyvenu, nuotraukas, kuriose mano buto langai (tiksliau, juos uždengiančios senos langinės) ir fasadas atrodo taip, lyg niekas ten negyveno mažiausiai šešiasdešimt metų (nors fotografuota tikriausiai prieš keletą metų). Dabar kiemas ir suremontuotas fasadas su naujais langais atrodo visai kitaip. Ironiška ir tai, kad tą kiemą, kuriame dabar gyvenu, prieš du metus matydavau pro trečiame aukšte esančio buto, kuriame anuomet gyveno minėta mergina, langą. Bet kalbėsiu ne apie seną meilės istoriją, o apie keistus pojūčius, kuriuos sukėlė mano žvilgsnio susidūrimas su šiais atvaizdais — tiek merginos, tiek vidinio kiemo. Mano žvilgsnis ir yra tai, kas susieja šiuos elementus į vieną visumą, kurios centras yra tam tikri mano paties instinktai. Skaityti toliau