Technologijų sutrikimai yra proga pasidžiaugti

Šiandien leisiu sau neilgą asociatyvų įrašą. Turbūt daugelis jūsų pastebėjo, kad šiom dienom keistai elgiasi populiariausias socialinis tinklas (interneto šaltiniai informuoja, kad ruošiamasi eiliniams dizaino pakeitimams). Štai ką apie tokius dalykus sako kultūros kritikas Stevenas Shaviro ir rašytojas Michelis Houellebecqas (ir aš kartu su jais).

Shaviro, detaliai aptardamas 2009 m. filmą Gamer (vakar kaip tik pažiūrėjau, apie šį ir kelis kitus tematiškai panašius naujus filmus neišvengiamai kalbėsiu kituose įrašuose), pastebi, kad „… „komunikacinio kapitalizmo“ sistema, kurioje mes šiandien esame įkalinti, nėra totali ar vientisa. Joje visuomet atsiranda trukdžių, spragų ir išimčių.“ (angliškai: „… it is important to notice that the system of “communicative capitalism”, which confines us today, is not totalizing or seamless. There are always glitches, loopholes, and exceptions.“).

O Houllebecqas dar paskutiniame 20 a. dešimtmetyje savo trumpame esė „Sustabdyto judėjimo poezija“ (publikuotame rinktinėje „Pasaulis kaip supermarketas“) aprašė tinkamą žmogišką reakciją į tokius trukdžius, spragas ir išimtis – kitaip tariant, į situacijas, kai technologizuotos visuomenės sistema parodo savo silpnasias vietas:

„… kai atslūgsta pirmoji susierzinimo banga, visuomenės reakcija į netikėtą informacinių tinklų sutrikimą nėra vertintina kaip vienareikšmiškai neigiama. Šį reiškinį galima stebėti kaskart, kai sustreikuoja elektroninė išankstinio bilietų pardavimo sistema. Kai žmonės susitaiko su kilusiais nepatogumais, juolab tada, kai pradeda užsakinėti bilietus telefonu, juos apima net kažkoks paslėpto pasitenkinimo jausmas, lyg likimas būtų suteikęs jiems galimybę pagaliau atsirevanšuoti prieš techniką.“

[Tame pačiame esė rašytojas pateikia ir daugiau socialinių mechanizmų sutrikimų sukeltų pozityvių „metafizinio neaiškumo būsenų“ pavyzdžių. Dėja, lietuviško minėtos esė rinktinės vertimo kol kas nėra – tik prancūziškos ir rusiškos versijos.]

Taigi, jei socialiniai tinklai streikuoja, o mes tuo metu vis tik sėkmingai funkcionuojame kaip žmonės, pasidžiaukime, kad vis dar turime galimybę atsirevanšuoti.

Reklama

7 atsakymai to “Technologijų sutrikimai yra proga pasidžiaugti”

  1. […] Technologijų sutrikimai yra proga pasidžiaugti (dobreceanu.wordpress.com) […]

  2. nenustebčiau, kad po kurio nors ‘eilinio dizaino pakeitimo’ ‘populiariausias socialinis tinklas’ elgsis dar keisčiau – pats komentuos nuotraukas, sveikins gimimo dienos proga ir rašys ant draugų sienų.. net ‘deaktyvavus’ sąskaitą :)

  3. Mari Poisson Says:

    Aš save treniruoju nepamiršti rašyti ranka. Kasdien ranka rašau tris valandas. Tuo labai didžiuojuosi:) Esu jau rašiusi ranka daugiau nei 1200 valandų;)))

  4. Trumpas klausimas: “Komunikacijos kapitalizmo sistema kurioje mes esame įkalinti…”, ?? kas ką čia įkalino? Jeigu nenori facebooko, tai tiesiog išjungi kompiuteri. Kur problemos? Bent jau manęs tai tikrai neįkalino nei facebookas nei prekybos centras, man tiesiog patinka naudotis jų paslaugomis,o kai nenoriu nesinaudoju. Ar mes patys nieko nesprendžiam?

  5. Tai gal kaip tik tame, kad mums patinka visu tuo naudotis, ir yra simbolinis įkalinimas. Mes patys galime spręsti labai daug, bet nevisada tai darome (ir dažnai to net nepastebim). Tikrai nekalbu apie kompiuterinę priklausomybę ar kažkokį slaptą mūsų „programavimą“, kurį vykdo kokie nors klastingi galios atstovai. Visa esmė yra būtent tame, kad pačios komunikacinės technologijos, kurių prisotintoje aplinkoje dauguma mūsų neišvengiamai kasdien gyvena ir veikia, labai gerai maskuoja, ką jie iš tikrųjų iš mūsų atima tuo pat metu, kai kažką suteikia. Čia jau Marshallo McLuhano teritorija.

  6. Galbūt.
    Tik aš problema matau argumento logikoje. Juk galima apsukti viską ir lygiai taip pat teigti, jog gyvo bendravimo su draugais ir rašymo ant popieriaus malonumas simboliškai įkalina mus ir neleidžia atrasti komunikacijos technologijų teikiamo džiaugsmo.
    O jeigu argumentą gali apsukti aukštyn kojom, tai jau ne argumentas….

  7. Aš apskritai nemanau, kad kuris nors iš tų „režimų“, kuriuos mes naudojame ryšiui su išoriniu pasauliu, yra labiau „nekaltas“ nei kiti. Raštas, naudojamas rašant popierinius laiškus – irgi komunikacinė technologija, tik kito lygio. Atrodytų, kad kai gyvai bendraujame su draugais, esame visiškai „gryni“ ir betarpiški. Bet balsas, kaip Mladenas Dolaras vaizdžiai parodo savo knygoje „A Voice and Nothing More“, taip pat yra problemiškas ir nevienareikšmiškas reiškinys – jis yra ir išorėje, ir viduje, jis ir perteikia žmogaus „vidinės erdvės“ turinį išoriniam pasauliui, bet tuo pačiu ir „apsėda“ bei šiurpina patį žmogų. Taip kad visi mūsų vidaus pratęsimo kanalai kažką duoda ir kažką atima, bet kiekvienas kitaip ir kitu mastu. Visus juos galima saugiai naudoti, jei tai yra daroma sąmoningai ir suvokiant jų paslėptus veikimo mechanizmus. Problema atsiranda tada, kai ideologiškai užsiciklinama ties kokiu nors vienu kanalu, kas realiai ir vyksta šiuolaikinio skaitmeninio kapitalizmo situacijoje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: