Sapnų geografija

Aną naktį vėl sapnavau neegzistuojantį miestą, į kurį periodiškai patenku sapnuose. Tiesa, šįkart pirmą sykį neapsilankiau jame „fiziškai“ – važiavau su tėvais kažkokiu nepažįstamu keliu ir staiga pajutau, kad tas miestas, tapęs man toks pažįstamas, yra visai netoli, ir jei pasuksime į šalutinį kelią, gana greitai jį pasieksime. Taigi, pasiūliau tėvams padaryti lanką, kad parodyčiau jiems tą miestą, kur ne kartą lankiausi (dabar neprisiminsiu, ar pasakiau jiems tiesiog taip, ar leidau suprasti, kad tą miestą ne kartą sapnavau), bet jie pasakė, kad pernelyg ilgai užtruksime, todėl verčiau nuvažiuosime ten kitą kartą. Žodžiu, taip ir nepasukom to miesto link, nors labai norėjau. Buvo apmaudu ir sapne, ir pabudus.

Jausmas, kuris užplusta, kai sapne vėl patenku į šį miestą, labai primena deja vu, tačiau nėra visai tai, ką dažniausiai vadina šiuo terminu. Kiekvieną kartą atsiduriu vis kitoje, anksčiau nematytoje šio miesto vietoje ar jo apylinkėse, tačiau tiksliai žinau, kad esu būtent tame mieste, ir iškart patiriu sugrįžimo džiaugsmą. Po to neišvengiamai ateinu į tą vietą, kuri vienintelė pasikartoja visuose sapnuose, ir su kuria man asocijuojasi visas miestas. Tai labai didėlė aikštė su pakankamai neįprastais aukštais statiniais (iš tolo jie šiek tiek primena Gaudžio pastatus Barselonoje, kurioje niekada nebuvau), kurios gale yra krantinė su keliais pirsais ir kažkokiais mažais laivais ar keltais (taigi, toje pusėje yra kažkoks didelis vandens telkinys – jūra arba marios).

Toje krantinėje dominuoja labai aukštas, didelis bokštas – kažkas tarp šiuolaikiško švyturio ir televizijos bokšto. Viename sapne ėjau šonu į tą bokštą (norėdamas įeiti į kitą pastatą), bet tiksliai žinojau ir jaučiau, kad jis toje pusėje yra, nes buvau jau „įpratęs“ jį ten matyti. Būtent šį bokštą dažniausiai aplankau, nes labai erdvioje, puikiai apšviestoje apvalioje rūsio patalpoje yra įsikūrusi didžiulė vinilinių plokštelių parduotuvė (tai yra mano silpnybė jau nuo seno). Ši parduotuvė kažkuo man primena sovietmečiu Klaipėdoje veikusią plokštelių parduotuvę, tik ta buvo daug mažesnė (ir atsimenu aš ją labai miglotai, nes tada buvau dar visai mažas). Kai esu ten ir matau tuos tūkstančius, gal net šimtus tūkstančių plokštelių, mane apima euforija, nes kaskart tikiuosi surasti tarp jų kažką įdomaus. Tačiau kiekvieną kartą nieko nerandu – visų plokštelių vokai yra standartiniai balti, jose įrašyta klasikinė muzika ar dar kas nors, kas sapne manęs visai nedomina. Tada sapnas dažniausiai ir baigiasi. Nors buvo ir sapnų, kai prie to bokšto net neprieidavau, bet, vėlgi, jaučiau jo buvimą toje pačioje vietoje, ir jis kažkokiu būdu „identifikuodavo“, susiedavo visą tą nevientisą sapno erdvę.

Nors erdvė nevientisa, galėčiau nupiešti apytikslį to neegzistuojančio miesto žemėlapį – taip gerai ten orientuojuosi, kai eilinį kartą į jį patenku. Kiekvieną kartą ten yra toks pat (saulėtas, ankstyvo vasaros vakaro) oras, ir kiekvieną kartą mano būsena atsidūrus mieste yra panaši. Kartais „atkeliauju“ į tą miestą tiesiai iš ankstesnio sapno epizodo, visiškai nesusijusio su tuo miestu, ir tada dar labiau apsidžiaugiu, tarsi būčiau netikėtai radęs kažką seniai pamiršto.

Ar jūs turite panašių sąmoningame gyvenime niekada nematytų, bet keistai pažįstamų sapnuose periodiškai aplankomų vietų? Kokios jos? Gal kas nors jau ieškojo ir rado rimtesnę šio reiškinio interpretaciją? Internete kol kas radau tik krūvą ezoterinių pasakėčių apie „vietas tarp pasaulių“, bet tokia informacija manęs nedomina.

Reklama

4 atsakymai to “Sapnų geografija”

  1. Jungas tau padėtų. Nežinau, ar ką rasi lietuviškai, bet jei skaitai angliškai ar rusiškai, tai tikrai ką nors sužinosi apie sapnų simbolius. Netikiu į jokias “vietas tarp pasaulių”. Sapnų vaizdais žaidžia tavo pasąmonė. Taigi tas paslaptingas vis lankomas miestas yra kažkuri tavo dalis (į kurią patekti, beje, trukdo tavo tėvai, o kartais iš jos tikiesi daugiau, nei ji gali pasiūlyti).

    Aš taip pat kartais sapnuoju vietas, kuriose “jau buvau”. Labai smagu.

    Gražių sapnų,
    Sandra ;)

  2. Na taip, tais dalykais jau gana seniai domiuosi, daugiau mažiau išmanau tuos įmanomus santykius tarp „dienos turinio“ ir sapno turinio. Freudas man šiuo atveju turbūt artimesnis nei Jungas, nes labiau pabrėžia sapno kaip simptomo aspektą — skaičiau „Traumdeutung“, reikės dar kartą perskaityti, ko gero. Jungo požiūris į sapnų mechanizmus truputį arčiau ezoterikos, nors, aišku, nepriartėja prie jos :)

    Tiesiog įdomu, gal kas nors žino kokį tekstą, kuriame konkrečiai kalbama apie šį „tos pačios vietos, skirtingų siužetų“ reiškinį. Randu tik apie „recurrent dreams“ — visiškai pasikartojančius sapnus, bet čia kitas atvejis :)

  3. Julijonas Says:

    Tavo nutikimas man primine sita istorija is BLDG knygos (jei neturi prieigos, galiu atsiusti tos ese kopija): http://www.amazon.com/BLDGBLOG-Book-Geoff-Manaugh/dp/0811866440/ref=sr_1_1?ie=UTF8&s=books&qid=1264075243&sr=8-1#reader_0811866440

  4. Labai gera istorija, nors ir iš kitos operos truputį (bet gerai pasistengus galima aptikti įvairių paralelių).

    Radau laisvai prieinamą pirminį jos variantą autoriaus tinklaraštyje: http://bldgblog.blogspot.com/2007/01/architecture-as-form-of-deliberate.html

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: