Autsaiderių kultūra ir užribio bendruomenės: lietuviški variantai?

JAV buvo ir yra pilna pavienių šeimų, marginalių bendruomenių, apokaliptinių sektų ir sukarintų organizacijų (pavyzdžiui, the Militia movement), kurios dėl dažniausiai labai panašių priežasčių (protestas prieš korumpuotą valdžią ir elito tironiją, tikėjimas konspiracijų teorijomis, siekis iš anksto pasiruošti didelio masto socialiniams neramumams ir įvairiems apokaliptiniams įvykiams) pasirinko vadinamą opt-out lifestyle – pasišalinimą į visuomenės užribį, į atokesnes ir oficialios valdžios institucijų menkai kontroliuojamas vietoves ir gyvenvietes. Šia tema yra sukurta gerų dokumentinių filmų – mano labiausiai rekomenduojami yra epizodas The Legend of Ruby Ridge iš ciklo Secret Rulers of the World ir Off the Grid: Life On The Mesa.

Mano klausimas yra toks: ar jūs įsivaizduojate kažkokius panašius scenarijus šiandieninėje Lietuvoje? Tai yra, ar esamomis sąlygomis čia gali atsirasti kažkokia religinė bendruomenė, sukarinta organizacija (kokie nors skautai, tarkim) ar tiesiog „kitokio gyvenimo“ ieškančių bendraminčių grupė, kuri nuspręstų išsikraustyti kur nors į vienkiemį ar kokį nors apleistą dvarą ir įkurtų ten „laikinai autonominę zoną“? Būtų įdomu perskaityti įvairias nuomones. Galbūt net yra kokių nors realiai egzistuojančių ar egzistavusių pavyzdžių?

Reklama

5 atsakymai to “Autsaiderių kultūra ir užribio bendruomenės: lietuviški variantai?”

  1. Manau, kad ne. Vien teritoriskai tai gana sudetinga. Amerikoje tokios bendruomenes gyvena atsiskyre ir geografiskai atsitoline nuo gyvenamuju vietu(tam kad visuomene nedarytu itakos “silpnesniems“ nariams). Lietuvoje gi nera vieteles, kur Brazausko medziotojai netrikdytu ramybes.

  2. zinau tokius “anastasijiecius“, kuriancius savo gyvenvietes.
    http://anastasija.lt/?m=12

  3. Man prieš metus teko susipažinti su gyvosios istorijos klubo dalyviais. Dalis jų labai rimtai žiūrėjo į savo dalyvavimą, pagal tai tvarkė ne tik išvaizdą, buitį, bet ir kalbą, elgseną, pažiūras, gan akivaizdžią hierarchinę struktūrą. Pažiūros, beje, labai aštriai konfrontuoja su tuo, ką laikome viešai priimtinu. Dainavo dainas tokiu scenarijum: ėjau gert alaus, boba prieštaravo, daviau jai į dūdą, ėjau gerti alaus. Buvo atviri antisemitai ir rasistai (kolektyviai, drąsiai ir viešai atsisakė žiūrėti filmą, nes ten buvo nigerių).

    Draugas pas kurį vyko veiksmas man sako, kad ta chebra gyvena sodybose, užsiima amatais. Važinėja vieni pas kitus, žodžiu, tuom gyvena. Manau, jei dar nėra uždaros gyvenvietės, tai tik laiko klausimas.

    Dalis pagonių (Romuviečiai pvz) sąmoningai kartu su šeimomis atsiskiria ir išvažiuoja į gamtą. Ir bent jau tie, kuriuos man teko pažinti yra siejami tvirtų šeimyninių ryšių (pvz jų tėvai, tėvų broliai ir seserys yra pagonys), bet nebūtinai visi gyvena vienoje vietoje.

    Aš va irgi kartais atsibundu iš ryto, atsiverčiu delfi, perskaitau apie kryžių ir galvoju, kad reiktų ir man laikinai autonominės zonos.

  4. Kaip jau kalbėjom su Jurijum — pilnavertė “opt-out“ subkultūrinė pozicija mūsų šalies kontekste nėra įmanoma dėl kelių priežasčių ir viena iš jų — kaip pastebėjo Robertas — yra gamtiniai apribojimai. JAV, Australija, Brazilija, Meksika, Kanada ir pan. yra dėkingos šalys tokiems dalykams dėl akis badančių galimybių ir resursų imtis “opt-out“ gyvensenos. Gali tiesiog išeti į dykumą, kalnus, stepes ir taip tapti saugomas pačios gamtos. Lietuviškasis variantas gi turėtų būti labai specifinis, nes landšaftas, tektonika būtų gana lengvai įveikiamas barjeras, todėl tai turėtų būti greičiau ta “vidinė migracija“ į sub-gyvenseną “mentalinėje užuovėjoje“ — kas mums jau a priori pažįstama iš okupacijos(-jų) patirties. Radikaliausiai tokį būvį (bent jau nesenoje istorijoje) 1940-1960 metais buvo materializavę miškuose gyvenę partizanai, bet tai ne visai tas atvejis. Tarčiau, kad Lietuva neturi pakankamai gamtinių ir mentalinių resursų tokiai aktyviai subkultūrinei pozicijai. Vis tik arčiausiai tokios matau esant romuviečius (tai asmeninė patirtis) — jie išties pakankamai hermetiški ir kryptingai laikosi “autentiškosios“ kultūrinės linijos laikydamiesi tiek šiuolaikinės kultūros, tiek infrastruktūros paraštėse.

  5. galbut atsakyma apie tai rasi musu su Neringa naujajame darbe, kuri pradedam filmuoti si pavasari:)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: