Kelios pastabos apie karasą

Taigi, neseniai parašėm su Tomu Čiučeliu tekstą-pokalbį-manifestą, dedikuotą savajam „karasui“, ir sulaukėm komentarų bei klausimų iš įvairių žmonių. Tekstų šia svarbia tema dar tikrai bus, bet kol kas tiesiog norisi paaiškinti ir patikslinti keletą dalykų, nes pastebėjom, kad kai kurie momentai skaitytojų yra dažnai interpretuojami nevisai teisingai. Turbūt tą iš dalies lėmė ir pati mūsų pasirinkta laisva asociatyvi teksto forma.

Taigi, visų pirma noriu pasakyt, kad pats žodis „karasas“ nėra nei kažkas labai apibrėžto ir objektyviai žinomo, nei „mokslinė“ teorinė sąvoka. Karasas nėra nei judėjimas, nei subkultūra. Paprasčiausiai supratome, kad sąvoka „karta“, kuri dažniausiai yra vartojama kalbant apie tam tikrus naujus sociokultūrinius reiškinius ir savąją aplinką, mums neatrodo tiksli, nes iškart nubrėžia tam tikras amžiaus ir kitokių sociologinių kategorijų ribas. Todėl tiesiog pasinaudojome fikcine Kurto Vonneguto sugalvota „karaso“ sąvoka iš „Katės lopšio“, kuri mums atrodo labai patraukli kaip metafora, nurodanti į tai, apie ką norime kalbėti.

Taip pat svarbu suprasti, kad karasas nėra kažkas, kam arba priklausai, arba ne. Yra, ko gero, tūkstančiai skirtingų karasų, ir kiekvienas priklauso vienam iš jų. Mes rašėme tik apie tai, ką nujaučiame esant mūsų konkretaus karaso ypatumais (nors mes tikrai nežinome savojo karaso ribų). Mūsų tekstas iš dalies veikia ir kaip savotiškas „zondas“ ar „lakmuso popierėlis“ — pagal kitų reakcijas į jį mes patys kaip teksto autoriai galime numanyti, ar atsiliepiantis priklauso mūsų karasui ar ne.

Būtent todėl savo tekste mes kalbame apie įvairias patyrimo sferas (medijuotas aplinkas, fikciją, atmintį, vietą ir t. t.) — tam, kad punktyriškai nubrėžtume savo pačių ir numanomų savo karaso narių santykį su jomis. Kitaip sakant, šitos sferos neapibrėžia ir neformuoja karaso — atvirkščiai, priklausymas vienam ar kitam karasui lemia vienokį ar kitokį santykį su jomis. Šį principą labai svarbų suprasti skaitant tekstą ir galvojant toliau.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: